Gegužės 15 dieną iš Japonijos Užsienio reikalų ministerijos gavau paskyrimą grįžti atgal į Japoniją. Nuo pat kadencijos Lietuvoje pradžios 2012 m. vasario mėnesį, trejus metus ir tris mėnesius skatinau Japonijos ir Lietuvos santykių raidą, dirbau tam, kad būtų gilinamas supratimas apie Japoniją. Politiniame lygmenyje buvo surengti  Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko vizitai Japonijoje, o Japonijos Parlamento Aukštųjų rūmų pirmininkas Masaaki Yamazaki pirmą kartą kaip Japonijos Parlamento pirmininkas atvyko į Lietuvą. Per visą šį laiką tris kartus įvyko abiejų valstybių Užsienio reikalų ministerijų aukšto rango pareigūnų politiniai pasitarimai. Abi valstybės, kurios dalijasi pagrindinėmis vertybėmis, tokiomis kaip demokratija, žmogaus teisės bei įstatymo viršenybė, diskutavo ne vien tik apie dvišalį bendradarbiavimą, bet ir apie bendradarbiavimą tarptautinėje arenoje. Šios  diskusijos buvo susietos su konkrečiais bendradarbiavimo darbais. Lietuvos vadovaujama Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupė  su Japonijos pagalba sklandžiai vystė abiejų pusių bendradarbiavimą ir įgyvendino 72 projektus švietimo, infrastruktūros, sveikatos apsaugos ir kitose srityse už apie 13 milijonų JAV dolerių.
          Ekonominiame lygmenyje stabiliai išaugo prekyba ir Japonijos kapitalo įmonių Lietuvoje skaičius. Be abejo, didžiausias projektas Japonijos ir Lietuvos ekonominiuose santykiuose yra Visagino atominės elektrinės projektas. Mano kadencijos Lietuvoje pradžioje projektas sparčiai judėjo į priekį, tačiau dėl 2012 m. spalio mėnesį surengto referendumo rezultatų projekto eiga buvo laikinai sustabdyta. Nepaisant to, 2014 m. liepos mėnesį Energetikos ministerija kartu su „Hitachi Ltd.“ korporacija pasirašė Supratimo memorandumą dėl bendrų veiksmų rengiantis įsteigti tarpinę projekto bendrovę. Be to, branduolinės energetikos inžinerijos srityje Lietuvoje yra nuolat ugdomi kvalifikuoti darbuotojai, tad yra tvirtai judama į priekį. 
          Kiogeno teatras, japoniški šokiai, arbatos gėrimo ceremonija, gėlių aranžavimo menas Ikebana, lėlių teatras, japoniškas maistas ir daugelis kitų Japonijos kultūros elementų buvo pristatomi ne tik didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, bet ir mažesniuose miesteliuose. Lietuvoje aktyviai klesti tokie kovų menai kaip kendo, karate, aikido bei šaudymas iš lanko kyudo – gaudavau daugybę kvietimų dalyvauti įvairiuose turnyruose. Vienas gražiausių mano prisiminimų per visus šiuos trejus darbo metus yra žydinčios sakuros Chiune Sugihara sakurų parke Vilniuje. Man atvykus į Lietuvą 2012 metais, sakuros dar nežydėjo. Tačiau visų Japonijos savanorių darbo  dėka, nuo 2013 metų sakurų žiedai kasmet džiugina lietuvius. Kai nuo kitos Neries upės kranto pusės žiūriu į žmonių pilną sakurų parką, krūtinė prisipildo džiaugsmo ir galvoju, kad šis vaizdas yra Japonijos ir Lietuvos draugystės simbolis.
          Birželio pabaigoje išvykstu iš Lietuvos ir grįžtu į Japoniją. Dėkoju visiems už šiltą draugystę ir paramą mano veiklai visus šiuos trejus metus.