Studijavusių Japonijoje laiškai①

Oksana Jaciuk, anksčiau studijavusi Vasedos universitete, o nuo šio pavasario planuojanti pradėti dirbti Toshiba korporacijoje, japonų ir lietuvių kalbomis mielai dalinasi savo japonų kalbos mokymosi bei darbo paieškų Japonijoje patirtimi. Tikimės, jog Oksanos patirtis bus naudinga visiems besimokantiems japonų kalbos.

Susidomėjimą Japonija lėmė mamos darbovietė, į kurią dažnai užsukdavo verslo partneriai iš Japonijos. Japonų verslininkai  nepagailėdavo ir suvenyrų, tad kiekvieną kartą gauta kokeši lėlė ar atvirukai su sakuromis, dangoraižiais ir šventyklomis skatino norą vis daugiau domėtis, kas yra ta Japonija. Labiausiai mane intrigavo Tokijo vaizdai – nuo pat mažens svajojau kada nors gyventi dangoraižių ir modernių pastatų apsuptyje. Taip kartu su jaunesniąja sese pradėjome domėtis japoniška muzika, filmais apie Japoniją ir japoniška animacija.

Dešimtoje klasėje gilesnį susidomėjimą paskatino Japonijos ambasados rengiami kultūros renginiai bei „Sakura klubo“ japoniškų filmų peržiūros. Labiausiai norėjosi pagaliau perprasti mano ausims labai gražiai skambančią japonų kalbą. Todėl su sese nusprendėm lankyti Vilniaus universiteto Azijos kalbų mokyklą. Vilniaus universiteto dėstytojos dėka šie japonų kalbos kursai virto didžiule meile kalbai ir paskatino stoti į Vilniaus universiteto Orientalistikos centro japonologijos studijas.

Greiti mokymosi tempai studijų metu leido vis labiau pasitikėti japonų kalbos žiniomis. Kadangi labai norėjosi išbandyti savo žinias, studijuodama antrame kurse susiradau bendraamžių mainų programos studentų iš Japonijos. Bendraujant su studentais iš Japonijos, vis labiau stiprėjo noras aplankyti šią šalį. Neužmiršau ir svajonės aplankyti Tokiją, tad ketvirtame kurse per mainų programą išvažiavau į Vasedos universitetą. Universiteto pasirinkimą lėmė ne tik jo vieta ir žinomas vardas, bet ir siūloma mokymosi programa, kurioje didžiausias dėmesys buvo skiriamas būtent kalbos mokymuisi.  

Būtent Vasedos universiteto aplinka ir paskatino išbandyti save darbo paieškų maratone. Paskaitos apie darbo paieškos niuansus, užsieniečiams skirtas konsultacijų centras, nebijantys išbandymų ir pasiryžę įsidarbinti Japonijoje bendrakursiai – visa tai stiprino pasitikėjimą savimi. Paprastai Japonijoje darbo paieškose dalyvauja tie užsienio studentai, kurie Japonijos universitetuose studijuoja ketverius metus (t.y. pilnų bakalauro studijų studentai), o ne vienerių metų mainų programos dalyviai, kaip aš. Nepaisant to, stiprūs japonų kalbos pagrindai bei didelis noras įsikurti Japonijoje leido įgyvendinti savo svajonę.

Iš viso gavau tris neoficialius pasiūlymus dirbti (nors savo gyvenimo aprašymus išsiunčiau net į 40 Japonijos kompanijų). Nors buvo sunku suderinti paskaitas, bakalauro baigiamojo darbo rašymą ir darbo paieškas, tačiau esu įsitikinusi, jog tikrai buvo verta pabandyti. Sudėtingiausia buvo tai, jog teko konkuruoti su japonų studentais jų šalyje sukurtoje sistemoje, kurios taisyklių iki galo tikrai neperpratau. Teko ir labai daug kartų nusivilti. Baigiantis darbo paieškų sezonui, iš keturiasdešimties kompanijų liko vos penkios. Tik vėliau iš japonų draugų sužinojau, jog toks rezultatas yra labai geras. Mokydamasi iš klaidų palaipsniui perpratau tam tikrus šios sistemos niuansus. Pagaliau pasisekė ir man – gavau neoficialų pakvietimą iš „Toshiba Corporation“.

2015 m. balandžio 1 d. turėčiau sužinoti, į kokį skyrių būsiu paskirta. Per darbo paieškas svarbu iš anksto nuspręsti, kokioje srityje norėtum dirbti. Kadangi esu užsienietė, tikriausiai teks bendrauti su užsienio klientais, o tai greičiausiai lems mano paskyrimą į užsienio pardavimų skyrių. Aš buvau pasirinkusi visuomenės infrastruktūrą ir elektroenergetikos sistemas, tad laukdama rezultato, labai viliuosi, jog mane paskirs į vieną iš šių dviejų skyrių.

Studijavusių Japonijoje laiškai②

Anksčiau Japonijoje studijavusi, šiuo metu NTT Communications korporacijoje dirbanti Norgailė Matusevičiūtė lietuvių ir japonų kalbomis pasidalino savo japonų kalbos mokymosi patirtimi, atvedusia iki darbo Japonijoje, bei darbo Japonijoje subtilybėmis. Džiaugsimės, jei ši patirtis pagelbės visiems besimokantiems japonų kalbos.


■Kaip susidomėjau Japonija
Nuo pat mažumės domėjausi pasaulio kultūromis ir kalbomis. Apie Japoniją pirmą kartą sužinojau turbūt iš paveikslėlių istorijos knygose. Akį patraukė viena vienintelė nuotrauka, kurioje buvo pavaizduota maža šinto šventyklėlė, kurią supo daugybė dangoraižių. Joje meldėsi moteris, vilkinti tradiciniu japonų drabužiu - kimono. Šis begalinis kontrastas bei suvokimas, jog naujausios technologijos ir tūkstančius metų išsaugota kultūra gali egzistuoti drauge ir būti vienodai gerbiama, paliko neišdildomą įspūdį ir sukėlė norą domėtis šia šalimi toliau.
Pradėjau dažnai lankytis Japonijos kultūros centre Japonijos ambasadoje, kur skolindavausi ne tik knygas, bet ir video dokumentiką, japonišką muziką, kartais savanoriaudavau ambasados organizuojamuose renginiuose ir, gavusi galimybę, bendraudavau su į Lietuvą atvykusiais svečiais iš tolimosios šalies, taip gilindama savo žinias. Su jaunesne sese net važiuodavome į kitas Europos šalis, kuriose vykdavo Japonijos muzikantų pasirodymai. Dėka susidomėjimo Tekančios Saulės šalimi, susipažinau su daugybe talentingų ir įkvepiančių žmonių, kurie taip pat domėjosi įvairiais Japonijos aspektais. Iki šiol galiu šiuos žmones vadinti savo artimais draugais bei mokytojais. 　

■Japonų kalbos mokymosi metodai
Kaip kad jau galite nuspėti, prieš beveik dešimtį metų, kai susidomėjau Japonija ir jos kalba, gauti literatūros ar kalbos vadovėlių buvo sudėtinga. Manau, jog nėra mokymosi metodo, kuris tinka visiems ir visada, tačiau pati išbandžiau daugybę įvairių mokymosi būdų tik tam, kad suprasčiau, jog svarbiausia yra nuosekliai ir atidžiai mokytis, plečiant ne tik žodyną, bet ir žinias apie visuomenę ir tos šalies kultūrą bei istoriją. Man besimokant Vilniaus Licėjuje, buvusi licėjaus abiturientė, tuo metu studijavusi VU Orinetalistikos centre (dabar Japonijos agentūros „Yukari“ vadovė, Gabija Kaunelienė), vieną kartą per savaitę po pamokų vesdavo japonų kalbos pagrindų bei istorijos pamoką. Ten išmokau dviejų japonų kalbos abėcėlių - hiraganos ir katakanos- bei kiniškų rašmenų (kandži) rašymo pagrindų. Taip pat išmokau gramatikos pagrindų bei žodžių tvarkos sakinyje skirtumų. Kaip jau minėjau, vadovėlio lietuvių kalba nebuvo, todėl radau knygą, parašytą anglų kalba, ir visą vasarą paskyriau mokslams. Progų išgirsti gyvos šnekamosios japonų kalbos buvo nedaug, todėl stengiausi klausytis gyvos japonų kalbos žiūrėdama japoniškus filmus, serialus ar klausydamasi muzikos. Vienuoliktoje klasėje sėkmingai sudalyvavau atrankoje ir buvau išrinkta Lietuvos atstove „Europos Sąjungos ir Japonijos jaunimo mainų“ programoje, kurios metu 3 savaites gyvenau japonų šeimoje ir lankiau japonišką vidurinę mokyklą, kur pirmą kartą galėjau ne tik klausytis japonų kalbos, bet ir išbandyti savo sugebėjimus. Takiguči šeima tapo tarsi mano antrąja šeima, su kuriais iki šiol palaikau labai artimus santykius. Dėka šios mainų programos ir joje patirtų nuotykių bei sutiktų žmonių, apsisprendžiau studjuoti japonų kalbą bei Rytų Azijos regiono tarptautinius santykius universitete. Pasirinkau vieną iš keturių seniausias  japonistikos dėstymo tradicijas turinčių universitetų - Šefildo universitetą. Trečiame kurse už pasiekimus buvau apdovanota Japonijos vyriausybės stipendija, todėl praleidau metus Osakos universitete toliau gilindama savo kalbos įgūdžius ir rašydama tiriamąjį darbą japonų kalba, taip priimdama dar vieną naują iššūkį. Esu įsitikinusi, jog skirtingi metodai yra tinkami įvairiems žmonėms, tačiau, mano nuomone, yra be galo svarbu susipažinti su kuo platesniu žodynu ir stengtis kiek įmanoma dažniau klausytis „gyvos“ japonų kalbos. O mokantis apie šios šalies kultūrą bei istoriją, galima atrasti nepaprastai daug sąsajų bei įvairių žodžių kilmės paaiškinimų.


■Kelias iki NTT Communications
Pabandyti įsidarbinti Japonijos kompanijoje sumaniau bestudijuodama paskutiniame universiteto kurse. Japonijos kompanijos suteikia galimybę įsidarbinti visiškai naujoje ar tau svetimoje srityje, kur per ilgus karjeros metus įgauni tai sirčiai reikalingas žinias bei įgūdžius, todėl tai puiki galimybė išbandyti kažką naujo. 
Berašydama bakalaurinį darbą ir besiruošdama egzaminams, išsiunčiau daugybę savo CV ir paraiškos formų įvairioms kompanijoms. Didžiąją dalį to atlikau besiruošdama vienintelei Europos šalyse organizuojamoje Japponijos kompanijų mugei Londone. Pagrindinis šių kompanijų taikinys, žinoma, yra japonai studentai, kalbantys užsienio kalbomis ir turintys studijų užsienyje patirties. Todėl, kai sėkmingai įveikiau CV ir paraiškos formų etapą, pačiuose interviu teko varžytis su japonais (interviu taip pat vyko japonų kalba). Pastaraisiais metais daugėja Japonijos kompanijų, kurios vykdo savo darbuotojų atranką internetu, kandidatus interviuoja per Skype ar telefonu. Vykau į mugę nesitikėdama sėkmės, o norėdama įgauti patirties. Tačiau gavau darbo pasiūlymus iš kelių kompanijų. Pasirinkau pasaulinę IT milžinę ir didžiausios telekomunikacijų paslaugų tiekėjų grupės kompaniją - NTT Communications korporaciją.  

■Dabartinio darbo pobūdis
Šiuo metu dirbu Korporacinių  pardavimų  ir vadybos skyriuje. Esu dalis komandos, kuri yra atsakinga už vienos iš didžiausių  tarptautinių  Japonijos kompanijų susisiekimo infrastruktūrą visame pasaulyje. Mūsų pagrindinė užduotis yra padėti klientui spręsti ilgalaikius kompanijos verslo iššūkius ir teikti aukštos kokybės susisiekimo paslaugas visame pasaulyje. Didžioji dalis darbo vyksta japonų kalba, tačiau turiu galimybę panaudoti kitų kalbų įgūdžius, dirbdama ir padėdama mūsų kompanijos padaliniams Azijoje, Amerikoje bei Europoje. Galima sakyti, jog darbas nuolat vyksta įvairiomis laiko juostomis ir nesustoja ties atskirų šalių sienomis ar tik ties savo užduotimis, nuolat dirbama komandoje, kur lankstumas bei visapusiškumas yra labai vertinamas. 

■Sunkumai kasdieniniame gyvenime ir darbe
Kadangi Japonijoje esu gyvenusi studijų metais, nemaniau, kad darbas čia atneš sunkumų ar nepatogumų. Tačiau pradėjus dirbti japoniškoje kompanijoje, pasipylė tikra lavina naujų iššūkių bei netikėtumų.  Kadangi IT sritis man yra visiškai nauja, techninius terminus ir žinias reikia kaupti japonų kalba. Japonų kompanijos savita vidaus kultūra, atmosfera, griežta hierarchija bei naudojama nepaprastai pagarbi ir mandagi japonų kalba, kurios neteko naudoti ir mokytis niekur kitur, priverčia mokytis kasdien. Tačiau būtent dėl šių priežasčių supratau, kaip svarbu yra ne tik pasakyti viską, ką pats galvoji ir nori pasakyti klausytojui, bet sugebėti paaiškinti suprantamai ir logiškai, atsižvelgiant į pašnekovą ir kontekstą. Į tai iki šiol nėra tekę atkreipti daug dėmesio, rodos, užteko kalbėti japonų kalba be didesnio dėmesio detalėms.
Dirbantys japonai yra be galo užimti, nes tenka dirbti nemažai viršvalandžių, todėl tokiame milžiniškame mieste kaip Tokijas visi labai brangina laiką ir jį dažnai planuoja mėnesiais į priekį. Prireikė nemažai laiko, kol prisitaikiau prie šio didmiesčio ritmo ir laiko planavimo ypatumų - ne viena draugė japonė, kurią pakviesdavau kartu papietauti, išsitraukusi darbinį kalendorių atsiprašydavo ir sakydavo, kad turės laiko nebent kito mėnesio pabaigoje. 
Žinoma, bene sudėtingiausia yra susitaikyti su atstumu tarp šeimos, likusios Lietuvoje, ir Japonijos. Negali tiesiog imti ir paskambinti ar nuvažiuoti, nes net technologijų amžiuje tenka galvoti apie didelį laiko skirtumą bei laiko stygių.

■Palinkėjimas lietuviams, besimokantiems japonų kalbos
Lietuvoje vis daugėja galimybių mokytis japonų kalbos ir dalyvauti Japonijos kultūros renginiuose, todėl norėčiau palinkėti pasinaudoti jomis, išbandyti kiek įmanoma daugiau metodų ir susipažinti su kuo įvairesniais šios šalies kultūriniais aspektais. Mokantis japonų kalbos prireikia atkaklumo ir daug darbo, dažnai susiduriama su situacija, kai net pats nebežinai, ar tobulėji, ar ne. Japonai turi posakį, jog septintą kartą parkritus, svarbiausia aštuntąjį kartą vėl atsistoti and kojų ir nepasiduoti. Todėl norėčiau palinkėti neprarasti motyvacijos ir siekti savojo tikslo. Svarbiausia, manau, yra nepamiršti, jog kalba yra gyva, todėl norėčiau, kad besimokantys šios kalbos bendrautų su kuo didesne įvairove žmonių, bendraminčių, japonų ar žmonių iš viso pasaulio, kurie dalinasi jūsų aistra, ir taip drauge tobulėti. Nebijokite bendrauti, nes kalba, be abejonės, atveria duris į naujus patyrimus ir nuotykius.

▲Top