Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir juosta įteikimo Rimantui Vaitkui ceremonija

2015 m. gegužės 22 d. Japonijos ambasadorės Kazuko Shiraishi rezidencijoje vyko Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir juosta (The Order of the Rising Sun, Gold rays with Neck Ribbon) įteikimo Rimantui Vaitkui ceremonija. R.Vaitkus yra antras Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs tokį Japonijos Vyriausybės apdovanojimą kaip privatus asmuo. Ceremonijoje dalyvavo apie 40 svečių, tarp kurių buvo ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Energetikos ministras Rokas Masiulis, buvęs Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Seimo pirmininkės pavaduotojas Algirdas Sysas ir kiti.
Pirmiausia, Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi lietuviškai tarė sveikinimo kalbą, o po to perskaitė ordino aprašymą ir iškilmingai perdavė ordiną R.Vaitkui. R.Vaitkus savo kalboje išreiškė padėką už šį apdovanojimą bei žadėjo ir toliau prisidėti stiprinant Japonijos ir Lietuvos tarpusavio supratimą.

Japonijos ambasadorės Kazuko Shiraishi sveikinimo žodis

Ordino apdovanojimo pažymėjimo skaitymas

R.Vaitkaus padėkos kalba

Iš kairės: Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi, Rimantas Vaitkus

Iš kairės: Rimantas Vaitkus, Energetikos ministras Rokas Masiulis

Rimantui Vaitkui įteiktas “Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir juosta” apdovanojimas

2015 m. balandžio 29 d. Japonijos vyriausybė paskelbė, kad Rimantui Vaitkui bus įteiktas “Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir juosta” už jo nuopelnus skatinant tarpusavio supratimą bei ekonominių ir technologinių ryšių mainus tarp Japonijos ir Lietuvos. Tikimės, kad šis apdovanojimas dar labiau paskatins ir sustiprins Japonijos – Lietuvos santykių raidą.

Šio ordino apdovanojimo detalės:
1.Ordino gavėjo vardas, pavardė / pareigos
Rimantas VAITKUS (58 m.)
Lietuvos – Japonijos draugystės asociacijos prezidentas
Japonijoje studijavusių Alumni asociacijos prezidentas
Buvęs Visagino atominės elektrinės vadovas.

2. Nuopelnų aprašymas:
(1)Tarpusavio santykių tarp Lietuvos ir Japonijos skatinimas būnant Lietuvos – Japonijos draugystės asociacijos bei Japonijoje studijavusių Alumni asociacijos prezidentu.

Rimantas Vaitkus prisidėjo prie japoniškų vyšnių – sakurų – sodinimo visoje Lietuvoje. 2008 m. po derybų su Vilniaus miesto meru, R.Vaitkus gavo leidimą pavadinti sakuromis apsodintą erdvę “Chiune Sugihara sakurų parko” vardu. Šio parko dėka, japoniška vyšnia tarp lietuvių greitai išpopuliarėjo kaip “sakura”.

Rimantas Vaitkus organizuoja daugybę įvairių su Japonija susijusių renginių. Jis rengia ne tik kultūrinius ir ekonominius renginius, bet ir inicijuoja seminarus, susijusius su Japonijos diplomatine politika ir tokiu būdu padeda skleisti Japonijos politiką.

2007 m. Japonijos Imperatoriaus ir Imperatorienės vizito Lietuvoje metu R.Vaitkus, būdamas gerai pažįstamas su Japonija, vaidino svarbų vaidmenį ir dirbo Lietuvos Vyriausybės patarėju su Japonija susijusiems reikalams. Taip R.Vaitkus prisidėjo prie sėkmingo Imperatoriaus ir Imperatorienės apsilankymo Lietuvoje.

R.Vaitkus įkūrė Japonijoje studijavusių Alumni asociaciją ir tokiu būdu skatino žmonių, susipažinusių su Japonija, tarpusavio bendravimą.

(2)Ekonominių ir technologinių mainų tarp Japonijos ir Lietuvos skatinimas

R.Vaitkus skatina ekonominius ir technologinius mainus tarp Japonijos ir Lietuvos jau nuo 1995 – ųjų metų. 1999 – 2001 metais, būdamas Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos viceministru, R.Vaitkus  stiprino Lietuvos dvišalius ekonominius santykius su Japonija. Be to, R.Vaitkus prisidėjo prie Japonijos informacinių technologijų ir dizaino kompanijos atėjimo į Lietuvą ir rūpinosi sklandžiu kompanijos įsikūrimu.

(3)Japoniškos virtuvės pristatymas ir parama japonams

1994 m. R.Vaitkus atidarė pirmąjį Lietuvoje japoniškų patiekalų restoraną ir supažindino lietuvius su japoniška virtuve. Kadangi tuo metu Japonijos ambasada Lietuvoje dar nebuvo įkurta, R.Vaitkus suteikė galimybę  rengti japonų susiėjimus šiame restorane.

Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete įteikimo Arvydui Ališauskui ceremonija

2012 m. Lapkričio 20 dieną Japonijos ambasadorės rezidencijoje iškilmingos ceremonijos metu Arvydui Ališauskui buvo įteiktas Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete. Jis yra pirmasis Lietuvos privates asmuo, kuriam Japonijos vyriausybė apdovanojo šiuo ordinu. Ceremonijoje dalyvavo apie 50 svečių, tarp kurių buvo J.E. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas bei J.E. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Pirmiausiai Japonijos ambasadorė Kazuko Shiraishi tarė sveikinimo žodį, po kurio perskaitė bei įteikė diplomą ir ordiną. Arvydas Ališauskas savo kalboje iš visos širdies dėkojo Japonijos vyriausybei, Japonijos ambasadai bei Japonijos žmonėms.

Arvydui Ališauskui įteiktas „Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete“ apdovanojimas

2012 m. lapkričio 3 d. Japonijos vyriausybė paskelbė, kad Arvydui Ališauskui bus įteiktas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete“ už jo nuopelnus skatinant Japonijos kultūros populiarinimą ir japonų kalbos studijas. A.Ališauskas yra pirmasis Lietuvos civilis asmuo, kurį Japonijos vyriausybės apdovanos šiuo ordinu. Tikimės, jog šiš apdovanojimas dar labiau skatins ir sustiprintų Japonijos - Lietuvos santykius.

Šio ordino apdovanojimo detalės:
Ordino gavėjo vardas, pavardė / pareigos
Arvydas ALIŠAUSKAS (70 m.)
Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos centro buvęs vadovas
Nuopelnų aprašymas
Japonijos literatūros vertimas tiesiogiai į lietuvių kalbą ir Japonijos kultūros populiarinimas
Arvydas Ališauskas baigė Rytų kalbų institutą prie Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto ir įgijo japonų kalbos specialybę. A. Ališauskas yra pirmasis vertėjas Lietuvoje nuo 1969 m. vertęs japonų literatūros kūrinius tiesiogiai iš japonų kalbos. Iki šiol išvertė į lietuvių kalbą ir Lietuvoje pristatė 8 Japonijos literatūros ir kt. knygas bei toliau intensyviai tęsia savo kaip vertėjo veiklą.
Japonistikos centro įkūrimas
1994 metais Arvydo Ališausko iniciatyva Vytauto Didžiojo universitete buvo įkurtas Japonistikos centras, kurio pirmuoju vadovu tapo pats A. Ališauskas. Iki 2008 metų, kol ėjo Japonistikos centro vadovo pareigas, Arvydas Ališauskas labai daug prisidėjo prie japonologijos studijų plėtojimo bei išugdė pirmąją japonofilų kartą. Daug jo mokinių, tarp kurių ir buvęs Lietuvos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Japonijoje J.E. Dainius Petras Kamaitis, LR Kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir kt., aktyviai ir sėkmingai dirba plėtojant Japonijos - Lietuvos santykius įvairiose srityse.
Japonijos ekonomikos valdymo sistemos pristatymas Lietuvoje
Nuo 1970-ųjų metų A. Ališauskas rašė straipsnius bei vedė paskaitas apie Japonijos ekonomikos valdymo sistemą bei ekonomikos raidą, taip pat skatino Lietuvos įmones savo darbe pritaikyti Japonijos įmonių valdymo modelį.
Chiune Sugihara nuopelnų pristatymas
Ikikarinio Japonijos konsulato pastatas Kaune, kur dirbo vicekonsulas Chiune Sugihara, tapo „Sugiharos namų“ muziejumi. 2001 m. VDU Japonistikos centras buvo perkeltas į „Sugiharos namų“ antrą aukštą. A.Ališauskas kartu su „Sugiharos namų“ darbuotojais stengėsi Lietuvos žmones supažindinti su vicekonsulo Sugihara nuopelnais bei „Vizų gyvenimui“ reikšme. A.Ališauskas taip pat išvertė vicekonsulo Chiune Sugihara žmonos Jukiko (mirusi) memuarus į lietuvių kalbą.

CURRICULUM VITAE

Gimė 1942 06 23, gyvena Kaune
Išsilavinimas:
1965 m. baigtas Kauno Politechnikos instituto Radijo elektronikos fakultetas.
1969 m. baigtas Rytų kalbų instituto specialus fakultetas prie Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto (Japonų kalba).
1975 - 79 m. aspirantūra Kauno Politechnikos institute. Tema:“Menedžerių ruošimo ir panaudojimo sistema Japonijoje“.
1995 m. baigta trumpalaikė programa japonų kalbos dėstytojams ir įgytas japonų kalbos dėstytojo sertifikatas.
Darbas ir pareigos:
1964 – 1973 m. Kauno Radijo gamyklos Konstravimo biure, iš pradžių ėjo vyresniojo inžinieriaus, paskui vedančiojo konstruktoriaus pareigas.
1973 – 1975 ėjo Kauno Radijo Matavimų ir Tekstilės Mokslinio tyrimo institutuose vyr. mokslinio bendradarbio ir inžinieriaus pareigas.
1979 - 1989 metais dirbo Vadovaujančių Darbuotojų ir Specialistų tobulinimosi institute prie Ministrų Tarybos vyr. dėstytoju, vėliau - Vadybos katedros docentu.
1989 – 1990 m. dirbo privačioje bendrovėje „Menta“
1991 – 1994 m. A.Ališausko individualioje konsultavimo įmonėje.
1994 – 2008 m.Vytauto Didžiojo universiteto vyr.lektorius
1996 – 2000 m. VDU Humanitarinio fakulteto Japonijos studijų centro vadovas
2000 - 2008 m. VDU Universitetinio Japonijos studijų centro vadovas.
Mokslinių tyrimų sritis:
Personalo valdymas Japonijos pramonės įmonėse, vadybos ypatumai, bendravimo bei vadybos etika.
Kalbos: Lietuvių, rusų, japonų – gerai, anglų – pagrindai.
Šeimyninė padėtis: vedęs, turi dukrą ir sūnų,o taip pat du anūkus.

Mokslinės publikacijos:
1. A.Ališauskas. Gamybos vadovų paruošimo sistema Japonijoje. Kaunas, 1975
2. A.Ališauskas. Japonijos menedžerių paruošimo ir panaudojimo bendra charakteristika. Kaunas, 1976.
3. A.Ališauskas. Menedžerių paruošimo ir panaudojimo sistema Japonijoje (Rusų kallba). Maskva, 1978.
4. A.Ališauskas. Menedžerio veikla darbo sutarties visam gyvenimui sąlygomis. Vilnius, 1978.
5. A.Ališauskas. Japonijos patirtis ruošiant menedžerių rezervą. Vilnius, 1978.
6. A.Ališauskas. Japonų kalba. (Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija). Vilnius, 1979.
7. A.Ališauskas. Japonų raštas. (Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija). Vilnius, 1979.
8. A.Ališauskas. Ūkinių vadovų podiplominio ekonomikos valdymo mokymo sistemos tobulinimas. (Rusų kalba). Vilnius, 1985.
9. A.Ališauskas. Grupiniai darbo metodai Japonijos firmose. Palanga, 1987.
10. A.Ališauskas. Žmogaus poreikių sistema ir grupinė veikla. Palanga, 1988.
Literatūriniai vertimai iš japonų kalbos.
1. Akutagava RIUNOSKE. Vandenių šalyje (Apysaka). Nemunas, 1969, Nr.11.
2. Ogava PIMEI. Laukinės rožės (Vidutiniam mokykliniam amžiui). Vilnius, Vaga, 1971, 25 000 egz.
3. Sakio KOMACU. Rytdienos grobikai (Romanas). Vilnius, Vaga, 1973, 15 000 egz.
4. Nykštukas Hosis (Japonų pasakos). Vilnius, Vaga, 1976, 20 000 egz.
5. Rijeko NAKAGAVA. Nenoriukų darželis (Ikimokykliniam amžiui). Vilnius, Vaga, 20 000 egz. Leidimas pakartotas 2009 m. 1500 egz.
6. Mijoko MACUTANI. Mažoji Momo (Jaunesniam mokykliniam amžiui). Vilnius, Vaga, 20 000 egz
7. Yukiko SUGIHARA. Vizos gyvenimui (Memuarai). Nemunas, 1997.
8. Sačiko HATANAKA. Lietuva. Kaip išliko maža šalis. Kaunas, 1999.

Šiuo metu spaudai atiduotos knygelės su paveikslėliais Biblijos motyvais: „Estera“, „Gideono pučiamasis ragas“, „Kryžiaus kelias“, „Pasaulis atsinaujins“, „Vedini žvaigždės“ ir „Žuvies prarytas Jona“ iš Japonijos Biblijos Draugijos išleistos serijos.